Page 101 - horticom-katalogas-2020

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis)

Daugiametis, pusiau sumedėjęs, stipriai kvepiantis puskrūmis.
Užauga iki 0,5 metro aukščio. Žiedai violetiniai, melsvai violetiniai,
rožiniai ar balti, po 4-12 susitelkę menturiuose ir sudarantys varpos
pavidalo žiedynus. Žydi birželio-liepos mėnesį. Vaisius - rudas
riešutėlis. Auginamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Mėgsta
saulėtas vietas, sausas, priemolingas dirvas. Augalui pradėjus
žydėti pjaunama antžeminė dalis - šalavijo žolė, kuri džiovinama
pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 35 °C
temperatūroje. Išdžiūvę lapai nukuliami, turi specifinį
kvapą.Lapuose yra iki 2,5 % eterinio aliejaus (cineolis, tujonas,
tujolis, pinenas, salvenas, borneolis ir kt.), rauginių medžiagų,
kartumynų, flavonoidų, vitaminų, organinių rūgščių, fitoncidų.

Vaistinis kietis arba peletrūnas (Artemisia dracunculus)

Daugiametis žolinis 60-150 cm aukščio augalas. Gerai auga saulėtoje vietoje,
derlingoje, normalaus drėgnumo priemolio arba pakankamai humusingoje
priesmėlio dirvoje. Kadangi vaistinis kietis užauga aukštas, jį reikia sodinti
daržo kampe ar krašte, kad neužstotų kitų augalų, bet pats gautų pakankamai
šviesos. Dauginamas sėklomis, dalijant kerą ir auginiais. Kerelius dalyti
galima rudenį, arba anksti pavasarį. Vienoje vietoje gali augti 4-5 metus, po to
kerai dalijami ir persodinami į naują vietą. Žaliavai vartojama kiečių
(peletrūnų) antžeminė dalis (žolė). Pirmaisiais auginimo metais žaliava
ruošiama rugsėjo mėnesį, kitais- liepos mėnesiais, prieš žydėjimą arba
žydėjimo pradžioje. Žolė pjaunama giedrą dieną, nukritus rasai, paskleidžiama
plonu sluoksniu užtemdytoje, vėdinamoje patalpoje. Dėl kvapo, kurį sukelia
eteriniai aliejai, šviežia ir džiovinta vaistinio kiečio žolė nuo seno vartojama
kaip prieskonis. Žali ir džiovinti lapai bei stiebų viršūnėlės vartojamos kaip
prieskonis salotoms, sriuboms, padažams, kiaušinių, daržovių valgiams ir ypač
tinka varškės patiekalams ir marinuojamiems ar rauginamiems agurkams,
pomidorams, grybams.

101