Page 94 - Katalogas darzoves 2018-2019

Saldžioji stevija (Stevia rebaudiana)

Stevija dar vadinama medaus žole. Augalas užauga iki 0,5-1 m
aukščio, lapeliai žali, 2-3,5 cm ilgio, paprasti, panašūs į mėtų ar
dilgėlių lapus, bekvapiai. Žydi vasaros pabaigoje arba rudenį mėn.
smulkiais baltais žiedeliais. Pati didžiausia stevijos vertybė – tai jos
lapai, kuriuos galima naudoti ir šviežius, ir džiovintus. Jie yra 100-
300 kartų saldesni už cukrų, bet beveik nekaloringi ir yra kone
idealus saldiklis tiems, kurie serga cukriniu diabetu. Steviją galima
vartoti ne tik arbatoms. Sudžiovintą ir sumaltą į miltelius, ją galima
dėti į visus gaminius, kuriuos norima pasaldinti. Svarbiausiai žiemą
augalą laikyti kiek įmanoma pačioje šviesiausioje vietoje ir šiltai, ir
kad žemė nuolat būtų drėgna, bet ne šlapia.

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis)

Daugiametis, pusiau sumedėjęs, stipriai kvepiantis puskrūmis.

Užauga iki 0,5 metro aukščio. Žiedai violetiniai, melsvai violetiniai,
rožiniai ar balti, po 4-12 susitelkę menturiuose ir sudarantys varpos

pavidalo žiedynus. Žydi birželio-liepos mėnesį. Vaisius - rudas
riešutėlis. Auginamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Mėgsta
saulėtas vietas, sausas, priemolingas dirvas. Augalui pradėjus žydėti
pjaunama antžeminė dalis - šalavijo žolė, kuri džiovinama pavėsyje,
gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 35 °C temperatūroje.
Išdžiūvę lapai nukuliami, turi specifinį kvapą.Lapuose yra iki 2,5 %
eterinio aliejaus (cineolis, tujonas, tujolis, pinenas, salvenas,
borneolis ir kt.), rauginių medžiagų, kartumynų, flavonoidų,
vitaminų, organinių rūgščių, fitoncidų.

Vaistinis kietis arba peletrūnas (Artemisia dracunculus)

Daugiametis žolinis 60-150 cm aukščio augalas. Gerai auga saulėtoje
vietoje, derlingoje, normalaus drėgnumo priemolio arba pakankamai
humusingoje priesmėlio dirvoje. Kadangi vaistinis kietis užauga aukštas, jį
reikia sodinti daržo kampe ar krašte, kad neužstotų kitų augalų, bet pats

gautų pakankamai šviesos. Dauginamas sėklomis, dalijant kerą ir
auginiais. Kerelius dalyti galima rudenį, arba anksti pavasarį. Vienoje
vietoje gali augti 4-5 metus, po to kerai dalijami ir persodinami į naują
vietą. Žaliavai vartojama kiečių (peletrūnų) antžeminė dalis (žolė).
Pirmaisiais auginimo metais žaliava ruošiama rugsėjo mėnesį, kitais- liepos
mėnesiais, prieš žydėjimą arba žydėjimo pradžioje. Žolė pjaunama giedrą
dieną, nukritus rasai, paskleidžiama plonu sluoksniu užtemdytoje,
vėdinamoje patalpoje. Dėl kvapo, kurį sukelia eteriniai aliejai, šviežia ir
džiovinta vaistinio kiečio žolė nuo seno vartojama kaip prieskonis. Žali ir
džiovinti lapai bei stiebų viršūnėlės vartojamos kaip prieskonis salotoms,
sriuboms, padažams, kiaušinių, daržovių valgiams ir ypač tinka varškės
patiekalams ir marinuojamiems ar rauginamiems agurkams, pomidorams,
grybams.
94