Page 94 - Katalogas darzoves 2018-2019
P. 94

Saldžioji stevija  (Stevia rebaudiana)

                  Stevija    dar  vadinama  medaus  žole.  Augalas  užauga  iki  0,5-1  m
                  aukščio,  lapeliai  žali,  2-3,5  cm  ilgio,  paprasti,  panašūs  į  mėtų  ar
                  dilgėlių lapus, bekvapiai. Žydi vasaros pabaigoje arba rudenį mėn.
                 smulkiais baltais žiedeliais. Pati didžiausia stevijos vertybė – tai jos
                  lapai, kuriuos galima naudoti ir šviežius, ir džiovintus. Jie yra 100-
                 300  kartų  saldesni  už  cukrų,  bet  beveik  nekaloringi  ir  yra  kone
                  idealus saldiklis tiems, kurie serga cukriniu diabetu. Steviją galima
                 vartoti ne tik arbatoms. Sudžiovintą ir sumaltą į miltelius, ją galima
                 dėti į visus gaminius, kuriuos norima pasaldinti. Svarbiausiai žiemą
                 augalą laikyti kiek įmanoma pačioje šviesiausioje vietoje ir šiltai, ir
                 kad žemė nuolat būtų drėgna, bet ne šlapia.




         Vaistinis šalavijas  (Salvia officinalis)

                 Daugiametis,  pusiau  sumedėjęs,  stipriai  kvepiantis  puskrūmis.

                 Užauga iki 0,5 metro aukščio. Žiedai violetiniai, melsvai violetiniai,
                 rožiniai ar balti, po 4-12 susitelkę menturiuose ir sudarantys varpos

                  pavidalo  žiedynus.  Žydi  birželio-liepos  mėnesį.  Vaisius  -  rudas
                  riešutėlis. Auginamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Mėgsta
                 saulėtas vietas, sausas, priemolingas dirvas.  Augalui pradėjus žydėti
                 pjaunama antžeminė dalis - šalavijo žolė, kuri džiovinama pavėsyje,
                 gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 35 °C temperatūroje.
                  Išdžiūvę lapai nukuliami, turi specifinį kvapą.Lapuose yra iki 2,5 %
                  eterinio  aliejaus  (cineolis,  tujonas,  tujolis,  pinenas,  salvenas,
                 borneolis  ir  kt.),  rauginių  medžiagų,  kartumynų,  flavonoidų,
                 vitaminų, organinių rūgščių, fitoncidų.



         Vaistinis kietis arba peletrūnas (Artemisia dracunculus)




                  Daugiametis  žolinis  60-150  cm  aukščio  augalas.  Gerai  auga  saulėtoje
                 vietoje,  derlingoje,  normalaus  drėgnumo  priemolio  arba  pakankamai
                  humusingoje priesmėlio dirvoje. Kadangi vaistinis kietis užauga aukštas, jį
                 reikia sodinti daržo kampe ar krašte, kad neužstotų kitų augalų, bet pats

                 gautų  pakankamai  šviesos.  Dauginamas  sėklomis,    dalijant  kerą  ir
                 auginiais.   Kerelius dalyti galima rudenį, arba anksti pavasarį. Vienoje
                 vietoje gali augti 4-5 metus, po to kerai dalijami ir persodinami į naują
                  vietą.  Žaliavai  vartojama  kiečių  (peletrūnų)  antžeminė  dalis  (žolė).
                  Pirmaisiais auginimo metais žaliava ruošiama rugsėjo mėnesį, kitais- liepos
                 mėnesiais, prieš žydėjimą arba žydėjimo pradžioje. Žolė pjaunama giedrą
                 dieną,  nukritus  rasai,  paskleidžiama  plonu  sluoksniu  užtemdytoje,
                 vėdinamoje patalpoje. Dėl kvapo, kurį sukelia eteriniai aliejai, šviežia ir
                  džiovinta vaistinio kiečio žolė nuo seno vartojama kaip prieskonis. Žali ir
                  džiovinti lapai bei stiebų viršūnėlės vartojamos kaip prieskonis salotoms,
                 sriuboms,  padažams,  kiaušinių,  daržovių  valgiams  ir ypač  tinka  varškės
                 patiekalams ir marinuojamiems ar rauginamiems agurkams, pomidorams,
                 grybams.
                                                                                                       94
   89   90   91   92   93   94   95   96