Page 95 - Katalogas darzoves 2018-2019

Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare)

Raudonėlis - nereiklus augalas. Daugiametis, 30-80 cm aukščio žolinis augalas.
Šakniastiebis šakotas, dažniausiai šliaužiantis. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais.
Nereiklus dirvai, tačiau geriau auga atviroje vietoje ir derlingoje žemėje.
Dauginamas sėklomis, kurios renkamos rugsėjo-spalio mėnesiais. Sėklos labai
smulkios, todėl sėjant maišomos su smėliu(1:8), į 2-3cm gylio griovelius. Vienoje
vietoje raudonėlis gali auginti 6-10 metų. Vaistams vartojama paprastųjų
raudonėlių antžeminė dalis (žolė). Pirmųjų metų augalai pjaunami rugpjūčio
pabaigoje - rugsėjo pradžioje, kitais auginimo metais pjaunama 2 kartus: pirmąjį
birželio antroje pusėje – liepos pradžioje, antrąjį - rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo
pradžioje. Pjaunamos ne viršūnės, o žolė- 15-20 cm nuo dirvos paviršiaus.
Išdžiovinti tinka vartoti 1 metus. Butonizacijos pabaigoje ir žydėjimo pradžioje
raudonėlių žolėje yra flavonoli - 161-260 mg (vėliau mažėja), raugų- iki 6,0%,
eterinio aliejaus- 0,40-0,62 %. Askorbino rūgšties (vitamino C) lapuose - iki 0,5%.

Tuščialaiškis česnakas - žieminis svogūnas (Allium fistulosum)

Daugiametis augalas, dažnai vadinamas žieminiu svogūnu. Lietuvoje auga gerai,
pakelia šaltį, anksti pradeda želti, todėl šeimininkės turėtų šiuos česnakus auginti ir
vartoti. Tuščialaiškiai česnakai gerai auga trąšioje lengvo bei vidutinio priemolio,
taip pat priesmėlio dirvoje. Blogai auga per drėgnoje dirvoje. Norint gauti ankstyvą
derlių, reikia parinkti saulėtą vietą, nes vos sniegui nutirpus česnakai tuojau pradeda
želti. Dauginami sėklomis arba dalijant kerą. Geriausia sėti anksti pavasarį eilėmis
25-30 cm atstumu. Sudygsta per 10-12 dienų. Kerelius galima skirstyti pavasarį ir

rudenį. Vienoje vietoje gali augti 3-4 metus, vėliau reikia persodinti. Lapai
pjaunami tada, kai augalas yra 20 -30 cm aukščio. Nupjauti lapai greitai atželia,
todėl galima vartoti visą vasarą. Žiemą galima auginti šiltnamiuose ar kitoje
patalpoje. Tuščialaiškių česnakų lapuose yra eterinio aliejaus, mineralinių druskų,

57,29 mg % vitamino C, be to, vitaminų B, B12.

Laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum)

Laiškinis česnakas dažnai vadinamas tribuliu. Laiškiniai česnakai auga šlapiose pievose bei pakrantėse,
daržuose ir gėlynuose. Laiškinis česnakas – daugiametis, 40 – 60 centimetrų aukščio augalas. Laiškinių
česnakų lapai tuščiaviduriai, siauri, o svogūnėliai – pailgi, po vieną ar kelis išaugę iš trumpų
šakniastiebių. Žaliuosiuose laiškinio česnako lapuose yra vitamino C, karotino, kurie apsaugo nuo
peršalimo ligų.
Po žiemos laiškiniai česnakai atželia balandžio mėnesio pradžioje.
Balandžio mėnesio viduryje jau galima valgyti laiškinių česnakų lapus.
Gegužės mėnesio viduryje susiformuoja laiškinių česnakų žiedų
butonai, kurie prasiskleidžia gegužės mėnesio pabaigoje. Laiškiniai
česnakai žydi iki birželio mėnesio pabaigos ar liepos mėnesio pradžios.
Liepos mėnesio pabaigoje pradeda bręsti laiškinių česnakų sėklos.
Baigiant žydėti laiškiniams česnakams, antžeminę šių augalų dalį
reikia nupjauti. Netrukus vėl pradės atželti ir žaliuos net iki spalio

mėnesio vidurio. Laiškiniai česnakai geriausiai auga priemolio ir
priesmėlio gerai drenuotoje, tinkamai patręštoje bei kalkėtoje dirvoje.
Laiškiniai česnakai nebijo žiemos šalčių. Vienoje vietoje pakankamai
gerai auga 5 metus. Žydėti pradeda antraisiais augimo metais.

95